kąsti

ką́sti, kánda, kándo 1. intr., tr. SD86, R, K, M, Š, BŽ212, OP38 griebti, spausti, žeisti dantimis; pjauti: Šuva kanda, kiek jam gana Trgn. Nors į pirštą kąsk (kansk) VP35. Nė šunys pamesto nekąstų VP34. Vilko kąsta avelė nebeis rankon (nebebus gera) Klt. Vilko ką́stas galvijas labai retai kada beina doron Sdk. Perleido ant žmonių ugnies žalčius, kurių pjaujami arba kandami, kad mizernai mirė, ataję Moižešop, ir tarė DP454. | Man dalgis kanda (ima, pjauna) gerai Krtn. Peilio pabarzdys labai kánda Švnč. | prk.: Regis, nieko bloga nepadariau – kam mane teip kando (skundė, bloga darė) Skdv. ^ Kąsk šį, kąsk tą pirštą – vis skauda Ln. Savi žmonės da labiau kánda Užp. Neerzdink šunies, kol nekanda, bo kai pradės kąsti, tai ir kąs NžR. Nei vienas į savo ranką nekanda S.Dauk. Ne tas kánda, katras loja, ale katras tyli Skdt. Šuo, kurs loja, nekánda Dkš. Nebijok to šunies, kur loja, ale to, kur kanda Bsg. Nėr blogiau, kai savo šuva kánda Švnč. Atlekia paukštis be sparnų, kanda žmogų be dantų (kulka) LTR. Blizga kai sidabras, kánda kai gyvatė (dalgis) Švnč. 2. intr., tr. gelti: Reikia keltis, musės kánda Ėr. Reikia pažiūrėt, ar kandamos musės (ar čia musės kandiklės, tos, kur kanda) J.Jabl. Karves kánda gyliai Brsl. Motina bičių, rods, tura ilgą gylį, bet ji su tuomi nekanda žmogų S.Dauk. Blusa kánda Kp. Kas, ar utėlės patį kánda, kad kuisiniesi (pečiais judini pasikasydamas)? Grž. Į pavakarę uodai sujunda ką́sti Grž. Bitis kánda, t. y. spardo J. Pirtis kūrint senagaly, tai nekąs (neniežtės) Pnd. | refl.: Uodai kándas Brsl. 3. tr., intr. valgyti, kąsniuoti; ėsti: Vyrai kanda silkę su duona, geria alutį Žem. Sėda už stalo meisteris, menkai ką pusryčiams kandęs P.Cvir. Ką gi tu čia taip apsikniaubęs kándi? Slm. Na, vyreliai, ką́skit! Pšl. Motina pati nekándus vaikam atiduoda Vlk. Kiek kandęs, kiek nekandęs, su duonos ir dešros gabalais rankiotėse Ksaveras išsirito į aukštą Vaižg. Nė kruopo nekandusi visą dieną išbuvau Šts. Kąskit, sveteliai, ką matydami! Grž. Išvažiuodami kando, pusiaukelėje vėl turi kąst Gs. Kąsk pas mano giminę, o pas tavo, šuo žino kada Gs. Čia duoną kándi iš to pussvario Kbr. Ka[d] būt grybų, ir papunis kąstų Plt. Visiem davė ką́st Švnč. Šalto kisieliaus po kąsnį kánda, paskui šiltų valgių duoda Gs. Duonos gabalas yra jo kandamas Sn. Aš dar vieną grybelę ką́siu (dar išgersiu vieną tabletę) Vkš. ^ Nekąsk kąsnio, kaip neapžioji, bo nei nurysi, nei išspjausi Vdk. Nebandyk kąsti kąsnio, kurio negali apžioti I.Simon. Nespaudęs norago, nekąsi pyrago Mrj. Daug kąsi, maža atkąsi Ds. 4. tr., intr. Gdr dilginti; graužti: Notrėlės skaudžiai kánda Užv. Dilgė kánda Rmš. Žolės kánda KI97. | Pipirai kánda liežuvį KII129. 5. tr. prk. gadinti: Amaras kánda [javus] Lp. Šaltis, šalna žiedus kánda DŽ. Jau ruduo dantis galanda, jau šalna žolelę kanda S.Nėr. 6. intr. imti, kibti (meškeriojant): Pri krašto žuvis riebesnė ir geriau kanda Plng. Blogai menkės kandusios Plng. 7. intr., tr. dažyti: Alksnio žievės rudai kanda Ėr. Šita kvarba labai kánda Lš. Kokie čia darylai, kad vilnų nekánda! Kp. Kas čia per dažai, kad kiaušinių nekanda! Nmn. Matai, tie dažai vilnoną kanda, o marškonius (lininius) nenori ką́st Vl. Jau tokia valakna, kad ir kvorba nekanda Alv. Vilnonį rūbą ne kiekviena daryla kánda Ds. Visai pilki siūlai: gal nekándo? Skp. Raudoni darylai gerai kánda Slm. Šviežios bul'bos kánda rankas Drs. Nevalgysi viralo, šitam puode išvirus, – kanda Ktk. | Jau saulė dabar nekánda (nedegina) Skr.

◊ it (kaĩp, lýg) mùsę kándęs nieko negavęs, be nieko: Išė[jo] lýg mùsę kándęs Vlkv, Grž, Ll, Ašb. Važiavo namon kaip musę kandusys M.Valanč.

šìrdį ką́sti įžeisti: Šìrdį kándąs žodis K.

\ kąsti; antkąsti; apkąsti; atkąsti; įkąsti; iškąsti; nukąsti; pakąsti; perkąsti; prakąsti; prikąsti; sukąsti; užkąsti